Plečiantis miestams, intensyviai statant gyvenamuosius namus, ne visada yra galimybė juos prijungti prie centralizuotos nuotekų šalinimo sistemos. Maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų buitines nuotekas tvarko individualiai. Tam naudojamus įrenginius galima suskirstyti į kaupimo rezervuarus, septikus ir biologinius nuotekų valymo įrenginius. Kaupimo rezervuaruose nuotekos nevalomos: jas reikia dažnai išsiurbti ir išvežti. Septikuose nuotekos išvalomos 40-60 %, juose dalinai išvalytas vanduo gali būti išleidžiamas į filtracijos laukus ar gamtinę aplinką. Kaupiant nuotekas rezervuaruose, ar išsiurbiant septikuose nusėdusį dumblą, naudojamos asenizacinės mašinos, darbų metu toli aplink sklinda nemalonus kvapas. Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai yra žymiai efektyvesni: organinės medžiagos iš nuotekų išvalomos 90-99 %, o įrenginiuose susidarantis dumblas yra stabilizuotas ir neskleidžia nemalonių kvapų.

Valstybės kontrolės užsakytos apklausos duomenimis, 2019 metais, 74 % individualaus nuotekų tvarkymo sudarė nuotekų rinkimas ir kaupimas specialiose duobėse, 16 % sudarė vietinių mažo našumo nuotekų valymo įrenginių naudojimas, o likę 10 % gyventojų buitines nuotekas tiesiog išleido į gamtinę aplinką nevalytas. Aplinkos apsaugos departamentas, 2014–2019 m. atlikęs apie 8,5 tūkst. gyventojų ir ūkio subjektų patikrinimų, nustatė apie trečdalį atvejų, kai gyventojai ar ūkio subjektai netinkamai tvarkė nuotekas (Valstybinio audito ataskaita 2020). Pažymėtina, kad už individualų nuotekų tvarkymą yra atsakingi gyventojai arba ūkio subjektai.

Didėjant susirūpinimui vandens tarša, nuolat griežtėja reikalavimai išvalytų nuotekų kokybei. Aplinkos ministro įsakymu (Nr. D1-412 www3.lrs.lt) nuo 2010 m. liepos 1 d. visi naujai statomi nuotekų valymo įrenginiai privalo turėti CЄ ženklinimą. Nuo 2019 metų Nuotekų tvarkymo reglamentas apibrėžia didžiausią išvalymo laipsnį (DLK) mažo našumo (<5 m3/d) nuotekų valymo įrenginiams pagal tokius parametrus:

• biocheminis deguonies suvartojimas (BDS5): 35 mgO2/l,
• skendinčiosios medžiagos: 50 mg/l, bendrasis azotas: 25 mg/l
• bendrasis fosforas: 5 mg/l.

Pažymėtina, kad anksčiau mažo našumo nuotekų valymo įrenginiams azoto ir fosforo DLK nebuvo nustatyta. Todėl dabar, sugriežtėjus reikalavimams, naujai projektuojami gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai turėtų būti pakankamai efektyvūs šalinti iš nuotekų ne tik organines medžiagas, bet ir azotą bei fosforą. Tai verčia tobulinti nuotekų valymo technologijas. Organinės medžiagos (BDS5 rodiklis) iš nuotekų efektyviai šalinamos esant aerobinėms sąlygoms. Tereikia turėti bioreaktorių su veikliuoju dumblu, į kurį orapūte tiekiamas oras. Tokie buvo pirmieji biologiniai nuotekų valymo įrenginiai. Deja, azotas ir fosforas aerobiniame reaktoriuje iš nuotekų pašalinami neefektyviai arba visai nepašalinami. Azotas, kuris nevalytose nuotekose esti amonio formoje, aerobinėse sąlygose oksiduojasi ir virsta nitratu. Tačiau, jei nitratų nepašalinsime iš nuotekų, jie sudarys didžiąją dalį bendrojo azoto. Efektyviam azoto šalinimui reikalingos aerobinės ir anoksinės sąlygos, o efektyviam fosforo šalinimui – aerobinės ir anaerobinės sąlygos. Anksčiau gaminami individualaus nuotekų valymo įrenginiai turėjo tik aerobinę kamerą bei nusodintuvą. Naujosios kartos įrenginių konstrukcijos yra sudėtingesnės, yra daugiau kamerų, kuriose palaikomos anaerobinės bei anoksinės sąlygos. Šiose technologijose valomų nuotekų ir veikliojo dumblo mišinys keliauja iš vienos kameros į kitą, čia svarbi nuotekų išbuvimo kamerose trukmė, temperatūra, pH ir ištirpusio deguonies kiekis. Svarbi ir nusodintuvo funkcija: išvalytas vanduo turi būti laiku atskirtas nuo nuotekų dumblo. Griežtėjant reikalavimams išvalytų nuotekų kokybei, kuriami ir išbandomi nauji mažieji (iki 50 GE) nuotekų valymo įrenginiai. Įrenginių išbandymas ir sertifikavimas atliekamas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre pagal: LST EN 12566-3:2005+A2:2013“ Mažieji iki 50 SGS nuotekų valymo įrenginiai. 3 dalis. Gamyklinės ir (arba) statybvietėje surenkamos buitinių nuotekų valyklos”.

Vienas iš naujos kartos biologinių nuotekų valymo įrenginių – 2020 metais sertifikuotas (turi CЄ ženklinimą) BioTornado. Šį įrenginį suprojektavo, išbandė, gamina, parduoda ir montuoja UAB „Biotechnologijos grupė“. Kuo šis įrenginys skiriasi nuo prototipų? Įrenginys turi daugiau anaerobinių ir anoksinių kamerų, kurios užtikrina geresnį nuotekų ir veikliojo dumblo susimaišymą ir ilgesnę išbuvimo kamerose trukmę. Įrenginys pagamintas iš kokybiško vokiško plastiko „Simona“, todėl yra ypač atsparus ir ilgalaikis. BioTornado turi nedidelį (70 cm skersmens) kompaktišką dangtį, kuris yra vienintelis elementas, matomas virš žemės paviršiaus. Įmonės turimais duomenimis, šiandien BioTornado yra efektyviausias individualaus nuotekų valymo įrenginys. Peržvelgus ir palyginus kitų Lietuvos gamintojų išbandytų individualaus nuotekų valymo įrenginių sertifikatus matyti, kad BioTornado įrenginiu išvalytos nuotekos turi mažiausias likutines BDS5, skendinčiųjųs medžiagų, bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijas. Šios koncentracijos daug mažesnės už Nuotekų tvarkymo reglamento apibrėžtas DLK. Įvertinus išvardintus privalumus, BioTornado įrenginys yra geras pasirinkimas žvelgiant į ateitį.

Julius Mažeika, UAB „Biotechnologijos grupė direktorius“