Patvirtinus atnaujintą nuotekų tvarkymo reglamentą, atkreiptas dėmesys į sumažintą galimą azoto ir fosforo junginių kiekį išvalytose nuotekose. Dėl to, dalis rinkoje esančių valymo įrenginių tapo nebetinkami, o anksčiau sumontuotiems pagal tuo metu galiojančius reikalavimus, suteiktas pereinamasis laikotarpis valymo įrenginių atnaujinimui.

Tačiau turintys valymo įrenginius yra menka bėda besirūpinantiems aplinkosauga. Didžiausia problema yra nuotekų duobės, savadarbiai įrenginiai, lauko tualetai, nesandarios bačkos ir panašūs dariniai, kurie visiškai neišvalo nuotekų bei teršia aplinką. Ir daugiausia teršia fosforo bei azoto junginiais.

Tad šiandien apie tai kodėl svarbu mažinti šių junginių kiekį nuotekose bei kuo jie kenkia aplinkai.

Kodėl azotas ir fosforas nuotekose yra blogis?

Nuotekose esantis fosforas ir azotas sukelia neigimas reakcijas vandens telkiniuose. Pernelyg didelė šių junginių koncentracija sukelia eutrofikaciją. Tai reiškinys, kuomet vyksta pagreitintas dumblių ir aukštesnių augmenijos formų augimas vandens telkiniuose.

Eutrofikacija yra ypatingos svarbos problema Baltijos jūros šalių gyventojams, nes Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų mūsų planetoje. Užterštumą mes matome ne tik per statistinius duomenis, bet ir plika akimi kaip jūros „žydėjimą“. Dėl žmonių veiklos, per nuotekas patenkančias į aplinką, natūralus azoto ir fosforo kiekis Baltijos jūroje smarkiai padidėjo, o tai yra pagrindinės medžiagos, skatinančios eutrofikaciją. Anot Lietuvos gamtos fondo, dabar jūra turi keturis kartus didesnį azoto ir aštuonis kartus didesnį fosforo kiekį, lyginant su 1900 metais, o pakrantės vandenys žydi 30-40 kartų dažniau nei XX a. pradžioje.

Pagal dabartinę vandens telkinių Lietuvoje būklę, mūsų šalis pripažinta jautria eutrofikacijai zona, todėl siekiant sumažinti taršą, imamasi griežtesnių reikalavimų nuotekų valymui.

Reikalavimai nuotekų valymui

Pagal Aplinkos ministerijos patvirtintus nuotekų valymo reglamentus, į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normos azotu ir fosforu yra tokios:

Tuo pačiu aplinkosaugininkai primena, kelis svarbius punktus apie nuotekas ir jų tvarkymą buityje.

• Jei nėra galimybės prisijungti prie centrinės nuotekų tvarkymo sistemos, geriausiai ir rekomenduojama įsirengti sertifikuotą, gamyklinį, nuotekų valymo įrenginį. Tai turi būti sandarus ir dabartinius nuotekų tvarkymo reglamentus atitinkantis įrenginys.
• Naudojant nuotekų kaupimo rezervuarą, jo dydis turi būti pakankamas sutalpinti 7 dienų laikotarpiu susidarančias nuotekas.
• Tiek dumblą susidarantį nuotekų valymo įrenginiuose, tiek nuotekas iš rezervuarų, būtina laiku išvežti, todėl svarbu turėti sutartį su nuotekų vežėjais.
• Būtina išsaugoti visus su nuotekų valymo įrenginiu, rezervuaru bei nuotekų išvežimu susijusius dokumentus, kurių gali prašyti aplinkosaugininkai patikrinimo metu.
• Pastebėjus nesandarumą valymo įrenginiuose ar rezervuaruose, būtina nedelsiant juos užsandarinti.

Nesilaikant šių taisyklių bei nuotekų valymo reglamente surašytų reikalavimų teršiama aplinka bei gali stipriai suplonėti piniginė.